vaidotas@jocys.com
vjocys@hotmail.com
+447968541306
UK 07968541306
|
From . Knowledge . Software |
1997 . 9 . Windows 95 (...) Windows 10
|
3d / 2d Graphics and animation |
1998 . 7 . Autodesk 3D Studio MAX
1998 . 8 . Adobe Photoshop
2000 . 8 . Corel CorelDRAW
1999 . 7 . Adobe Flash animation
2002 . 4 . Adobe Illustrator
2010 . 2 . Adobe Premiere
|
Programming and web development |
1998 . 8 . Microsoft FrontPage
2006 . 6 . Microsoft Expression Web
2007 . 4 . Microsoft Visual Studio
1999 . 1 . Adobe Flash programming (ActionScript)
HTML (8); XTML (8); CSS (8); ASP (8); ASP.NET (4); C# (4); JavaScript (4); VBScript (4);
|
|
1974-12-23 01:45 – MY BIRTH...
1982-09-01 – 1990-05-31 – Secondary School No 35.
1986-09-01 – 1993-05-31 – Vilnius M.K.Čiurlionis Secondary School of Art.
1996-01-02 – 1998-01-31 – (Fesco) restorer in Pilipavičius’ restoration company.
1996-09-01 – Entered the Vilnius Academy of Arts. After short studies in the department of monumental art I quit, because, like many things in life, it was based on principle “you will learn as much as you will teach yourself” also. I wanted to dive into computerised arts and didn’t need additional forces (teachers) to push me in that direction. Academy was not computerised and ready for digital art in 1996 yet.
1997-03-01 – Foundation of PLLC VirNETas. Computer gaming club with virtual reality helmets.
1999-06-18 – 2001-10-28 – Organisation of computer events for youth (computer geeks). The last was in Exhibition Centre LITEXPO – “LAN Party 5.0 Cyber War”, lasting 48 hours non-stop, with cooperation of Lithuanian military forces. The spread of the Internet rendered LAN party events obsolete.
2000 – Started other projects with my twin brother. Designed, developed and supported domains like Jocys.com, Demokratija.lt, Infidels.eu, Religijos.lt, TheAmusingBible.com, x360ce.com, (Soft.lt, LanParty.lt, Digital-Book.net, later united under Jocys.com domain). Now we have about 350,000 unique visitors per month and can spread some ideas. Also, I worked under contracts with others (few examples below).
Personal features: I don’t smoke and don't drink alcohol, although I can understand others, who like that. The greatest values for me are human life, intellect, logic, fairness, honesty, openness, empathy, fidelity (meaning, not sharing away closeness with multiple people... in case of a conflict, I can help to solve situation, but will not support close person, if he is wrong or will try to cover up his crimes against other people... because honesty and fairness with everyone is more important than loyalty to a particular person), freedom (when it doesn't restrict freedom of others), playfulness. I like logical thinking and ideological-informative activities, which make our environment better place and change behaviour of society. I support slow and unforced globalisation – creativity and individuality belongs to individuals – not groups, united under different flags or symbols. A sense of humour (including dark) is not my enemy. I have very clear differentiation between words and actions, so I feel absolutely comfortable, when people speak about almost anything, until they have no real intentions to do that in reality against will of others by force.
Hobby: computer graphics, website development, writing stories, studying religions and generating ideas... sometimes absurd and just for fun. I love discussions, which cause chaos in the head and for some spectators can look like “madness”. I agree with principle “Choose a job you love and you will never work a day in your life.”
I don’t like: Military for brutality with its collective punishments and religions for teaching people to believe without evidences. This leads to thinking, that it is enough to believe, to make decisions and follow someone. This strengthens populism, when people blindly believe in promises, or everyone can be accused and nobody (except accused) is interested in evidences. It is Inquisitional justice, which was based on guilt presumption. It is hard to reach agreement with person, who dismiss evidences and bases his opinions on blind faith... not only in public domain, but in personal relationships also.
Religion: I am an atheist and, as much as possible, rely on empirical evidences, logic and science. Of course, science can make mistakes and empirical evidences can be interpreted wrongly too. I think that morals and rules of behaviour come from practical experience of society. People, who live in groups, are able (not ideally, but) to understand and systematise, what is wrong and what is good for individuals or groups. It is pointless to afraid things, which you can't avoid, and create lies about non-existing future.
My views about religion, morality, time, happiness... questions and answers...
Origin and status: Northern Europe – Baltic States – Lithuania (EU). Lithuanian – Single, no children.
Lithuanian language: understanding – 100%, speaking – 100%
Russian: understanding – 100%, speaking – 80%
English: understanding – 90%, speaking – 60%
Ukrainian: understanding – 70%, speaking – 0%
1974-12-23 01:45 – MANO GIMIMAS...
1982-09-01 – 1990-05-31 – 35-a vidurinė mokykla. 1-4 klasės.
1986-09-01 – 1993-05-31 – Vilniaus M.K.Čiurlionio vidurinė meno mokykla. 5-12 klasės.
1996-01-02 – 1998-01-31 – Sienų tapybos restauratorius Pilipavičiaus restauravimo įmonėje.
1996-09-01 – Įstojau į Vilniaus Dailės Akademiją. Po trumpų studijų monumentaliosios dailės skyriuje išėjau, kadangi viskas ir taip rėmėsi principu „išmoksi tiek, kiek išmokysi save pats“. Tuo metu norėjau pasinerti į kompiuterizuotus menus ir man nereikėjo papildomos jėgos (dėstytojų) stumti į tą pusę. Pati akademija dar nebuvo kompiuterizuota ir pasiruošusi skaitmeniniam menui 1996 metais.
1997-03-01 – VirNETas UAB įkūrimas. Kompiuterinių pramogų klubo su virtualiais šalmais atidarymas.
1999-06-18 – 2001-10-28 – Kompiuterinių renginių jaunimui organizavimas: Paskutinis... Infobalt 2001 parodos metu – “LAN Party v4.0 Cyber War”. Tai totalių kompiuteristų renginys, trunkantis 48 valandas be pertraukos. Interneto plitimas padarėl LAN party renginius nebereikalingais.
2000 – Pradėjau kitus projektus kartu su dvyniu broliu. Tai buvo asmeninių svetainių kaip Jocys.com, Demokratija.lt, Infidels.eu, Religijos.lt, TheAmusingBible.com, x360ce.com, (Soft.lt, LanParty.lt, Digital-book.net, vėliau apjungtų į Jocys.com) kūrimas ir palaikymas. Šiuo metu turime apie 350,000 unikalių lankytojų per mėnesį ir galime skleisti kai kurias idėjas. Dirbau pagal sutartis su kitais. Žemiau galima pamatyti keletą pavyzdžių.
Didžiausiomis vertybėmis laikau žmogaus gyvybę, intelektą, logiką, sąžiningumą, teisingumą, atvirumą, empatiją, ištikimybę (jeigu mintyse turimas artumo išdalinimas kitiems žmonėms... konflikto atveju galiu padėti išspręsti situaciją, bet nepalaikysiu artimo žmogaus, jeigu jis neteisus ar bandys dangstyti savo nusikaltimus prieš kitus, nes sąžiningumas ir teisingumas su visais yra svarbiau už lojalumą konkrečiam asmeniui), laisvę (kol ji neriboja kitų žmonių laisvių), žaismingumą. Man nesvetimas (tame tarpe ir juodas) humoro jausmas. Nors su amžiumi vis sudėtingiau juokauti juodomis temomis. Kaip minų lauke klaidžioti... kuo žmonės senesni, tuo daugiau jų gyvenime juodos asmeninės patirties, kurią galima užkabinti, nežinant detalios gyvenimo istorijos ir kaip jie į tai sureaguos. Patinka užsiimti kūrybine veikla susijusia su kompiuteriais, Internetu, grafinėmis programomis, apsakymų rašymu. Man patinka žmonėmis, kurių hobiai yra kūrybiniai (pvz. rašyti eilėraščius, dainuoti, konstruoti), o ne tik vartotojiški (pvz. eiti apsipirkti ar skaniai pavalgyti). Mėgstu diskusijas ir pokalbius ant pažinimo ribos, nuo kurių galvoje prasideda chaosas. Esu dėkingas žmonėms, vertinantiems kitų pamišimą ir netrukdantiems vystytis laisvai asmenybei.
Nerūkau, negeriu, kol kas nevedęs ir vaikų neturiu :). Kartais, kažką darydamas, daug laiko užtrunku prie detalių. Tada mane galima rasti neišsimiegojusį darbo vietoje. Nors paskutiniu metu vengiu dirbti naktimis, kadangi nuo to krenta efektyvumas dieną.
Muzika: Patinka ne tiek atskiros grupės, kiek atskiri jų kūriniai, kuriuose yra pakankamai aiški melodija. Dažniausiai renkuosi muziką, kurioje niekas nedainuoja. Jean Michel Jare, Vangelis, Mike Oldfield, Enya, Didier Marouani, Koto, Engima ir panašiai:
Kilmė ir statusas: Šiaurės Europa – Baltijos valstybės – Lietuva (ES). Lietuvis – nevedęs, vaikų neturiu.
Lietuvių kalba: supratimas – 100%, kalbėjimas – 100%
Rusų: supratimas – 100%, kalbėjimas – 90%
Anglų: supratimas – 90%, kalbėjimas – 60%
Ukrainiečių: supratimas – 70%, kalbėjimas – 0%
Detaliau...
Vieną gūdžią žiemos naktį Perkūnas per greitai skirsdamas dangaus skliautu atsitrenkė į kažkokį debesinį stulpą ir susidūrimo metu susiformavęs žaibas baisiniu šviesos kuloku trenkė į Žemę. Pažiro jos akmeniniai dantys, patiško staugiančios katės nuo stogų ir 1974-12-23 01:45 aš išvydau savo pirmą baltą padarą. Jis laikė mane už kojos žemyn galva, kaip kraujačiulpį vurdalaką skraidantį, ir skleidė garsus man dar nesuprantama lietuvių kalba. Su siaubu akyse pamačiau, kaip kitas toks pats sutvėrimas prisiartino prie mano strateginės gyvybės tiekimo sistemos. Jo veide atsispindėjo ryškiai negeri kėslai. Bandžiau priešintis ir kautis su į gerovę besikėsinančiais ilgagalūniais. Žviegiau, kaip prie beržo pririšta kiaulė, šeimininko rankose pamačiusi peilį, bet kiekinė persvara ir svorio kategorijos buvo nelygios. Jie mane atjungė, kaip boksininkai distrofiką.
Vaikų darželis įsiminė strateginiais manevrais, kurių metu mus mokė išgyventi kapitalistų atakos atveju. Paskelbus oro pavojų visi lėkdavome slėptis į rūsį su maisto atsargomis. Su viltimi žiūrėdavau pro mažą rūsio langelį į dangų, kada gi pagaliau pasirodys įspūdingi fejerverkai ir grybai visokie švytintys, į kuriuos, kaip galvojau, būtų buvę gražu ir įdomu ne tik man, bet ir visiems kitiems pažiūrėti bei pasidžiaugti... kokią bulvę išsikepti ant darželio nuodėgulių. Bet kramtoškininkai taip ir neužpuolė.
Mokiausi 35 vidurinėje. Ach... tie mieli vaikystės prisiminimai... daužanti mokiniams per makaules su klasės žurnalu ar tiesiai į lentą vokiečių kalbos mokytoja ir kartais kylantys internacionaliniai konfliktai per pertraukas tarp besimokančių anglų ir vokiečių kalbas. Pamenu ir kultūrinius „turto nacionalizavimo“ seminarus visai prie pat milicijos pastato. Kilnių ketinimų paskatinti ir norėdami pademonstruoti komunizmo privalumus bei pagrindinius principus, mums juos organizuodavo šalia esančios rusų mokyklos vyresniųjų klasių moksleiviai. Renginiai kainuodavo visas pinigines kišenių sankaupas tiems, kas nepastebėdavo besiartinančių dalinimosi turtu šalininkų ir nespėdavo pabėgti. Gal žmonės tiesiog prisižiūrėjo „Tado Blindos“ ir bandė inicijuoti kostiumų žaidimus, kurie tuo metu plito Japonijoje, bet niekas nesuprato jų tarptautinio masto kultūrinių mainų vizijos.
Nuo 5 klasės, tikriausiai, sužinojus apie mano darželyje sukurtą šedevrą „Saulė myža“ ir pastebėjus polinkį čiulpti dažus nuo teptukų ir laižyti juos tiesiai iš indelių, buvau pasiųstas į Vilniaus M.K.Čiurlionio meno mokyklą. Gali būti, kad mokytojai tiesiog norėjo išskirti mane su broliu, neapsikentę mūsų indėlio į chaoso kūrimą mokyklos teritorijoje.
Mokykliniu laikotarpiu buvau didis NSO, kuriais skraidydavo tarpgalaktinės substancijos („žali žiužiukai“, kaip juos vadino klasės opozicija) su hiperboloidiniais blasteriais, grobinačios žmones, karves ir statančios viskam, kas tik juda, zondus, garbintojas. Be fantastikos įsitraukiau į religinius ir anti-religinius skaitalus. Kaip rašė Konfucijus: „Atšliaužiantys pavasarį grėbliai susirenka iš vėjo visus pingvinus ir kartu su kibirais išskrenda į šiaurę“... ar kažkaip panašiai. Tuo ir pradėjau vadovautis.
Galiausiai, po žmogienos bei jos išgalvotos ir realios kūrybos studijavimo tapau ateistu. „Dievas“ tapo iš medžio išlipusios beždžionės fantazija, kuri suteikia „atsakymo“ iliuziją ir autoritetingą užnugarį, blefo pavidalu, prieš kitą makaką. „Ufonautai“ virto hipoteze iki pirmojo kontakto. Pastebėjau, kad kuo labiau išsivysčiusi visuomenė, tuo ji humaniškesnė. Todėl, reikia tikėtis, kad pirmo kontakto metu pilkos būtybės su išsprogusiomis akimis mūsų nesuvalgys.
Nesutarimus pirmiausia sprendžiu logišku bendravimu. Nepatinka, kai žmonės siekia tikslo prievarta ar apgaule. Pasaulis, kurį kuriame savo poelgiais, atsilygins tuo pačiu jei ne mums, tai mūsų vaikams bei artimiesiems. Meluodami ir klaidindami siekia tikslo dažniausiai kvailiai, kuriems neužtenka smegenų to padaryti su taip ir neatrastos ar ne jų pusėje esančios tiesos pagalba.
Kurį laiką dirbau sienų tapybos restauratoriumi. Esu dėkingas žmonėms, padėjusiems mokytis restauravimo technikos.
Buvau trumpam įstojęs į Vilniaus Dailės Akademiją. M.K.Čiurlionio meno mokykla ir Vilniaus Dailės Akademija yra puikios menininkų ugdymo įstaigos. Vis tik, labiausiai jose abiejose man trūko racionalaus konkretumo. Menininkams kartais sunkiai sekasi paaiškinti, ką ir kodėl jie sukūrė. Laikausi pozicijos, kad sunku su savo kūryba ką nors pasakyti kitiems ir tikėtis kitų supratimo, jeigu nesupranti ir negali paaiškinti net pats savęs. Nepritariu tam, kad „tikras“ menas yra nepopuliarus, nes visuomenė, neva, apie tai nieko nesupranta. Tai atsakomybės už kūrinio aiškumą ir sugebėjimą perduoti savo mintis kitiems permetimas nuo kūrėjo ant žiūrovų. Mene ir gyvenime laikausi pozicijos, kad būti suprastu labiausiai yra mano paties atsakomybė. Noras, kad tavo idėjas ir mintis lengvai ir teisingai suprastų kuo daugiau žmonių, nėra bedvasis padlaižiavimas daugumai ir komercinio blogio apraiška. Kalbėti painiai ir sudėtingai lengva. Sugebėti atsakyti aiškiai, suprantamai ir teisingai į sudėtingus klausimus sunku. Ne visi moka profesionaliai paišyti – žmonės gyvenime turi kitų užsiėmimų ir specializuojasi, bet vertinti dažnai sugeba. Nėra reikalo komplikuoti paprastus dalykus, bandant atrodyti protingesniu, vietoje to, kad sudėtingus stengtis paaiškinti paprastai ir aiškiai. Menas neprivalo būti rimtas, purvinas, su kančios iškreiptu veidu, nors tai labai palengvina patekimą į meno kategoriją ir daug kas tuo naudojasi. Labiau gerbiau savo kūrinius turguje pardavinėjančius menininkus ir mokytojus, nei galvojančius, kad menininkui tai žemas lygis ir „tikras“ menas su menininkais operuoja tik „aukštomis“, ne „materialiomis“ materijomis. Dailės akademija, kaip ir mokykla, turėjo savo gana griežtas taisykles ir apribojimus, į kuriuos privalėjai įsisprausti... pvz. kiek ir kaip per nustatytą laiką turi padengti drobę ar popierių. Laikas dažnai diktavo grubų, eskizinį stilių, o mane labiau traukė fotografinis tikslumas ir detalės, kam reikia laiko. Piešime to iš pradžių mokė, bet kitose srityse trūko. Meno kūrimo technikoje galėjo būti daugiau įdomiai ir paprastai pateiktos mokslinės pusės ir eksperimentų, kaip pvz. tai daroma dokumentiniame filme „Tim's Vermeer”. Man sunku susitaikyti su įsakymais ir mokymais, kuriems nepritariu ir neturiu teisės derėtis dėl proceso. Mokykloje mokytojai man palaipsniui leido vis labiau atsiriboti nuo taisyklių ir suteikė laisvės, už ką esu jiems dėkingas. Pradėti akademijoje vėl viską nuo nulio... jau nesinorėjo. Dėl viso to ir kompiuterizacijos nebuvimo palikau Akademiją ir pasukau savarankiškai į kompiuterinę grafiką. Nutariau atsirinkinėti man reikalingas gyvenime žinias savarankiškai. Žinau savo poreikius, ko noriu iš pasaulio, ką noriu duoti jam ir ką paimti mainais. Pasaulio informacija prieinama kiekvienam. Reikia tik noro tobulėti ir sugebėjimo ją pasiekti. Atsisakiau mokymo įstaigos ir mokytojų, kaip pagalbininkų, prižiūrėtojų ir tarpininkų tarp mokinio ir informacijos. Nutariau griūti ir keltis... bet pats. Bet kokiu atveju, esu dėkingas visiems mane mokiusiems mokytojams, ypatingai suteikusiems kūrybinę laisvę. Man pasisekė, kad su menu susijusiose profesijose pasaulis suteikia daugiau laisvės. Ne visose srityse tai įmanoma. Suprantu, kad yra profesijų, kai besimokančiam reikalingos ne tik laisvai pasiekiamos žinios, bet ir įrankiai su eksperimentais, kurie nėra prieinami už mokslo įstaigos ribų.
Esu laisvamanis, ateistas. Suplanuotu kažkieno iš „aukščiau“ likimu ar zodiako ženklais netikiu. Nors, kai kelią perbėga juoda katė, kartais pagalvoju, kad vieną dieną gali atsitikti nelaimė ir ją pervažiuos vienaragis su bebrais vietoje ratų ant arbūzo. Nes jeigu vadovautis logika, tarp tikėjimo, kad lakstančios katės nelaimes nešioja ir vienaragių ant arbūzų, atstumas pasiekiamas per vieną ratinio bebro leteną.
Nemėgstu daryti tai, kas nepatinka. Nemėgstu žmonių, kurie žemina ir kritikuoja, patys nieko nesukūrę nei vienoje srityje. Svetimoms klaidoms, jeigu jos daromos nenorint kitam piktybiškai pakenkti, esu atlaidus ir laikui bėgant darausi vis atlaidesnis viskam – vis tiek visi mirsime :). Stebint svetimas klaidas galima mokytis, nestatant savęs paties į nepatogią padėti. Kas kartais būtų neišvengiama, jeigu neturėtumėme galimybės stebėti, kaip anksčiau už mus į nepatogią situaciją pakliūna kažkas kitas. Visiškai neklysta tik tie, kurie nieko nedaro.
Augdamas perskaičiau kalnus pasaulio pasakų apie gėrio ir blogio tarpusavio muštynes, kuriose gėris neretai naikino jam nepritariančius, kaip tikras blogis. Nuo tokio gėrio, regis, ne visi apsaugoti ir realybėje. Netgi nemirtingasis baletmeisteris Kaščėjus (nenorėdamas būti blogu šokėju, dėl ko nesinešiojo gyvybės kartu su savimi) gavo galą nelygioje kovoje. Pasibaigus pasakoms perėjau prie fantastikos. Vertinu bet kokias fantazijos ir išradingumo apraiškas. Žaviuosi, kai mano vaikystėje skaitytų knygų turinys kartais tampa realybe šiandien. “Fantasy” knygas nelabai mėgau... gal tokios pasitaikė. Dažnai ten, kur baigdavosi autoriaus logiška fantazija, prasidėdavo nemotyvuota „mistika“ be ryšio. Netgi fantastikoje ir fantazijose man turi būti šiek tiek logikos. Žinoma, teko susidurti ir su patikusia “Fantasy”.
Knygas pakeitė Internetas ir programų aprašymai. Studijuoti programas teikė daugiau malonumo, nei vargino. Nuo ryto iki vakaro mokiausi dirbti su 3D Studio MAX, Adobe Photoshop, Front Page, Macromedia Flash, Corel Draw ir kitomis programomis. Vienu metu netgi bandžiau eksperimentuoti su garsais. Žinau, kad profesionalūs muzikantai mane iškarto pribaigtų su plyta, kad nesikankinčiau ir kitų nekankinčiau, bet negalėjau susivaldyti :).
Jeigu išgyvenote po muzikinės perklausos, galima tęsti toliau. Gaila, kad profesionaliai neįmanoma išmokti visko, kas egzistuoja pasaulyje ir tenka rinktis, specializuotis. Pomėgis aprėpti viską labai stiprus, todėl įvairių idėjų pilnas stalčius. Jeigu po kiek laiko kuri nors iš jų sėkmingai pasirodo kurioje nors pasaulio vietoje, supranti, jog panašiai mąstančių žmonių yra ir daugiau bei dar neatsilieki nuo gyvenimo tempo.
Jaučiuosi puikiai bendraudamas su teigiamai pamišusiais dėl kokio nors savo siekio žmonėmis, nebijančiais laisvai kalbėti ir fantazuoti, nekreipiančiais dėmesio į tai, jog gali pasirodyti kvailais prieš tuos, kurie kiekvieną nukrypimą nuo normos laiko nerimtu ar nepriimtinu. Patinka žmonės nepraradę sugebėjimo laisvai kurti ir fantazuoti. Mėgstu, kai susirenka kūrybinga kompanija ir nestandartinių juokų fone prasideda, atrodytų, absurdiški pokalbiai.
Merginos (nors tai taikoma visiems žmonėms) patinka paprastos, atviros, sąžiningos, nebijančios suklysti, kai juokauja. Humorui irgi reikia daug praktikos, kuri be neigiamos neapsieina, kaip ir kiekviena kita sritis. Mėgstančios loginį mąstymą, nebijančios žaisti fantazijos smėlio dėžėje ir aiškiai skiriančios pasakas nuo realybės, kad nepasiklystų savo ir svetimoje kūryboje. Nevaidinančios „paslaptingų“ ir „subtilių“ asmenybių, kurias kiti turi suprasti be žodžių. Nekalbančios mįslėmis ir užuominomis, bet darančios tai aiškiai ir nedviprasmiškai, kiek sugeba. Būti suprastu ir suprasti kitą – ne taip jau ir blogai. Nėra reikalo papildomai komplikuoti tarpusavio santykius paslaptimis ir manipuliacijomis vienas kitu. Tam užtenka išorinio pasaulio mįslių, problemų, niekšų ir neatsakytų klausimų. Besilaikančios moralės normų ne iš baimės prieš įstatymus ar „dievus“, o iš savo glaudaus asmeninio ryšio su visuomene ir poveikio jai suvokimo. Galinčios kartais paaukoti dalį ir asmeninės naudos, jeigu tai gali padėti visai visuomenei. Vaisingumas į „būtinų“ dalykų sąrašą mano vertybių skalėje merginoms neįeina. Vaikai nėra blogai ir juos galima pasidaryti, bet tai ne esminis komponentas prasmingam, doram, laimingam ir naudingam visuomenei gyvenimui su kažkuo nugyventi. Jeigu manai, kad esi panaši į mane savo pasaulėžiūra ir amžiumi – gali pasitikrinti, ar mes suderinami ir jeigu taip – parašyti :).
Kadangi visas religijas laikau „išrinktųjų“ pasipelnymo šaltiniu iš mažiau mąstančių, mielai padedu joms išnykti. Vienas iš tokių laisvamaniškų projektų religijos.lt (satan.lt) lietuviškai arba infidels.eu angliškai. Juose bandomi išdėstyti sektų, religijų egzistavimo motyvai. Su cinišku humoru pažvelgiama į kai kurias „Dangiškas“ vertybes. Kadangi esu bedievis, savaime suprantama... garbinu Leniną, Staliną, Marksą, Engelsą, Kim-Jong Ilą ir jų vykdytą politiką. Juk dėl kilnios idėjos galima ne tik individualiai ką nors papjauti, bet ir masiškai užversti kelis milijonus. Turiu kiekvienam iš savo idėjinių lyderių pasistatęs po didelį altorių rūsyje. Meldžiuosi ir Šėtonui. Jo garbei naktimis prievartauju dievobaimingas bobutes ir žudau kūdikius su katėmis, daužydamas juos maišuose į medžius Vilniaus parkuose. Žinoma, tam pirma tenka apsiryti įvairiais narkotikais su specialiais kariniais preparatais “Phazon” ir “DC2” bei susistumti didelę dozę heroino. Tuo apsirūpinau tiesiai iš KGB slapto sandėlio dar 1987 metais, kai ten dirbau, tardydamas ir kankindamas kovotojus už Lietuvos nepriklausomybę. Gerai, kad tada pagalvojau, nes VSD šiuo metu visa tai pardavinėja jau rinkos kainomis. O “DC2” be VSD vadovybės sutikimo net negausi, nors savo darbuotojams valgykloje šį preparatą jie pila slapta į maistą nemokamai. Dėl to vėliau, per sausio 13, kai sėdėjau tanke, niekaip nesupratau (po aukojimo nakties narkotikai dar nebuvo pilnai išsisklaidę), ko čia visi laksto pasimetę ir rankomis mosuoja. Galvojau, kad nori kartu su manimi pasivažinėti ar nusifotografuoti. Bet kas gi juos įleis į tanką su granatomis ir narkotikais. Dar gi pasisavins mano turtą į vidų patekę. Mes su Vasia ir Badžimbekovu nutarėme nerizikuoti ir patys viską surūkyti ir suuostyti tą vakarą. Manau, kad tiksliai aprašiau savo bedievišką kasdienybę ir opozicijai nereikės vargintis ką nors išgalvojant. Galima iškarto kopijuoti ir platinti.
Žmogus ir jo laisvės yra aukščiau visko, jeigu jos neriboja kito žmogaus laisvių. Todėl manau, kad žmogus turi teisę siūlyti savo sugebėjimus ir galimybes visam Pasauliui, neapribojant jo veiklos ir judėjimo laisvės viena valstybe. Tikiuosi, kad po kokių 10 000 metų civilizacija bus pakankamai pažengusi, kad individai atsisakytų nusikaltimų, Žemėje nebus valstybinių sienų ir trumparegiško susipriešinimo tautiniu pagrindu, koks tarp žmonių yra dabar.
Normal |
Busy |
Working |
Help |
Link |
Resize H |
Resize V |
|
|
|
|
|
|
|